Pažvelgus naujai, atrandi daugiau laisvės rinktis



Praktikuodamos mindfulness galime „pamatyti“ savo mintis, jausmus tarsi iš šono ir objektyviau pažvelgti į gyvenimo įvykius, „(iš)būti“ nesiekiant specialaus tikslo ar būsenos (atsipalaidavimo, laimės), „leisti praeiti“ disfunkcinėms mintims, emocijoms ir kūno pojūčiams, sąmoningiau nuspręsti ką norime daryti.


PATIRK STABTELĖJIMO MAGIJĄ:


🎧 ATSISIŲSK 5 MIN. MEDITACIJĄ

MINDFULNESS EFEKTYVUMAS ĮRODYTAS GAUSYBE MOKSLINIŲ TYRIMŲ



Mindfulness, kaip terapinis metodas buvo sukurtas 1979 m. amerikiečio, jogos mokytojo Jon Kabat-Zinn. Jis daug metų tyrinėjo budistines praktikas ir jų poveikį žmogaus emocinėms būsenoms, ypač stresui, taip pat imuninei sistemai. Sujungęs rytų patirtį ir vakarų mediciną sukūrė šiuo metu milžiniško susidomėjimo sulaukiantį streso valdymo metodą. Mindfulness efektyvumas įrodytas gausybe mokslinių tyrimų.



Mindfulness – tai gebėjimas būti sąmoningam savo gyvenime. Tai galimybė pamatyti ir pajausti kiekvieną gyvenimo akimirką ir jos išskirtinumą. Tai jausmas, kad esi daugiau gyvas ir daugiau gyvenantis. Tai galimybė tiesiogiai naudoti savo galingais vidiniais resursais įžvalgoms, transformacijoms ir sveikimui.



Jon Kabat-Zinn



REALYBĖS MATYMAS SU KUO MAŽIAU MĄSTYMO KLAIDŲ



Mindfulness – tai neutralus tęstinis esamojo laiko momento įsisąmoninimas, padedantis atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį tuo pat metu kai jis atsiranda nepereinant į įprastas automatines reakcijas. Tai psichologinis žmogaus fenomenas (savybė). Pati sąvoka į lietuvių kalbą verčiama kaip „dėmesingas įsisamoninimas“, „pilnaprotavimas“. Mindfulness – tai:


DĖMESIO VALDYMAS:

  • pastebėjimas – įsisamoninimas kur dėmesys yra,
  • sąmoningas apsisprendimas kur norime, kad jis būtų,
  • sąmoningas dėmesio nukreipimas link norimo objekto.

DĖMESIO IŠLAIKYMAS

  • dėmesio „nuklydimo“ pastebėjimas ir grąžinimas prie norimo objekto).

ĮSISISĄMONINIMAS:

  • visaapimantis, nevertinantis, orientuotas į dabarties momentą realybės matymas su kuo mačiau mąstymo klaidų ir iškraipymų, kai KIEKVIENA MINTIS, POJŪTIS AR JAUSMAS DĖMESIO LAUKE YRA PRIPAŽĮSTAMA / PRIIMAMA TOKIE, KOKIE JI YRA.


Praktikuoti – tai nuolat atsigręžti į dabartinį momentą



Nors dėmesingas įsisąmoninimas savo esme ir savo tikslais yra labai paprastas, jo praktika yra sudėtinga. Taip yra todėl, jog mindfulness praktikų tikslas yra sugebėti nuolat atsigręžti į dabartinį momentą ir jame būti, kad ir kas tuo metu vyksta, o mes sudėtingų ar diskomfortą keliančių patirčių instinktyviai vengiame. Gebėjimas ugdomas pasitelkiant dviejų krypčių praktikas:

  • FORMALIAS – tai pratimai, skirti treniruoti „dėmesingumo raumenį”. Pagrindinės praktikos: kvėpavimo meditacija, sėdėjimo meditacija, kūno skenavimas, demesingi judesiai, dėmesingas vaikščiojimas.

  • NEFORMALIAS – dėmesingumą lavinti galime kasdieniame gyvenime: valgant, valantis dantis, šukuojantis, vaikštant, bendraujant, mankštinantis ir pan.

Praktikų siekiai:

  • Suvokti realybę tokia kokia ji yra (kiek tai galima), nebūtinai įsitraukiant į „darymo” režimą.
  • Suvokti savo vidinę realybę (mintis, emocijas, elgesį, fizinius pojūčius).
  • Priimti / pripažinti išorinę ir vidinę realybę.
  • Mokėjimas sutelkti dėmesį į norimus reiškinius ir išlaikyti jį (nuolat grįžtant)


Tai atsiranda mindfulness pratybų įtakoje:



VERTINIMO ATSISAKYMAS (Non-judging)



Buvimas nešališku savo išgyvenimų liudininku.



KANTRYBĖ (Patience)



Supratimas, kad viskam turi ateiti savas laikas.



SUSITAIKYMAS (Acceptance)



Atvirumas ir noras matyti viską taip, kaip šiuo metu yra.



PASITIKĖJIMAS (Trust)



Tikėjimas savo minčių, jausmų ir intuicijos pagrįstumu.



SIEKIMO ATSISAKYMAS (Non-striving)



Pasiryžimas leisti dabarčiai būti tokiai, kokia ji yra, neturėjimas kito tikslo kaip tik leisti sau būti tokiam, koks šiuo metu esi.



NEPRISIRIŠIMAS (Letting go)



Sugebėjimo pripažinti tai, kad išgyvenimai ir potyriai prasideda ir baigiasi, lavinimas, bei neįsitraukimas į jų turinį.



NAUJOKO PROTAS (Beginner’s mind)



Pasirengimas viską matyti tarsi pirmą kartą, žvelgti į savo išgyvenimus nesiremiant praeitimi.



Man buvo didis atradimas, kad atvirščiai nei kitos saviugdos praktikos, šios pasitiko be iššūkių „tu privalai”, „tau reikia”. MINDFULNESS remiasi geranoriškumu ir priėmimu.



Kas taiko mindfulness?



Besiskundžiantys



Vakarų šalyse plačiai taikomas ir valstybinėse ligoninėse bei poliklinikose. Ypač populiarus Didžiojoje Britanijoje. Programos užsiėmimus lanko besiskundžiantys nerimu, depresija, priklausomybėmis, valgymo sutrikimais, skausmais ir kitais somatinių ligų simptomais (iš pat pradžių tam ši metodika ir buvo sukurta).



Tarnautojai



Kaip streso mažinimo būdą šią metodiką taiko įvairiausių sudėtingų profesijų atstovai – kariai, policininkai, gydytojai, mokytojai, sportininkai, net britų parlamentarai. Jos mokoma daugelio šalių mokyklų mokymo programose.



Organizacijos



Minfulness grįstos metodikos itin sėkmingai naudojamos didžiausiose pasaulio korporacijose (tokiose kaip „Facebook“, „Google“, „Nike“ ir kt.), siekiant padidinti dirbančiųjų atsparumą stresui, skatinant juos nebijoti problemų ir kūrybiškai jas spręsti, lavinti atvirumą naujoms patirtims ir gebėjimą matyti „smalsiu naujoko protu“.



Visi ieškantys darnos



Itin didelė dėmesingumo praktikų nauda tėvystėje, susiduriant su vaikų auklėjimo ir poros santykių iššūkiais. Praktikos gerina pasitikėjimą savimi ir leidžia lengviau priimti „kitokius” žmones, didina pasitenkinimą esamu gyvenimu.